Per ilgus Vilniaus jachtklubo veiklos dešimtmečius Vilniaus krašte išaugo ne viena profesionalių buriuotojų karta. Šimtai pergalių varžybose Lietuvoje ir užsienyje, drąsūs žygiai, įveikti vandenynai, pergalingi finišai ir pasididžiavimo vertos kelionės – čia tik nedidelė dalis apie žmones, kuriais didžiuojamės.

Pirmojo lietuvio kelionė jachta per Atlantą

Pirmasis lietuvis, kuris savo jachta perplaukė Atlanto vandenyną – trakiškis Bronius Rožinskas. 1962 m. rudenį jachta „Hermes II“ išplaukęs iš Lenkijos Ščecino uosto, kitų metų vasario 12 d. B. Rožinskas jau švartavosi Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Ir nors šiuos trakiškio laurus kaimynai lenkai prisiima sau, Lietuvos jūrų muziejuje yra saugomi šio buriuotojo dukros perduoti dokumentai, kuriuose tekstas: „Aš, lietuvis, Bronius Rožinskas, gerbdamas ir mylėdamas savo tautą ir Tėvynę Lietuvą, pasiryžau jachta perplaukti Atlanto vandenyną. Iš Lietuvos per Lenkiją vykdžiau savo kelią. Nuosava burine jachta perplaukiau Atlanto vandenyną <…> Šią kelionę padariau Lietuvos tautos garbei“.*   

Narsus žygis už poliarinio rato

Vilniečių Jurgio Vilemo ir Romualdo Tupčiausko noras užkariauti Šiaurės polių buvo toks stiprus, kad jam įgyvendinti buriuotojai pasitelkė visus įmanomus pažįstamus ir draugus. Plaukimas iki Murmansko iki šiol dar nėra atkartotas jokio lietuvio.

Kaip savo knygoje rašė Romualdas Tupčiauskas, aštuntajame dešimtmetyje jam „<…> su „Vilnimi“, vadovaujant Jurgiui Vilemui, pavyko iš Klaipėdos per Leningradą Neva, Ladoga, Svyre, Onega iki Belomorkanalo nusikasti“. Po to dar kurį laiką teko laužyti biurokratinius barjerus iki kelionės už poliarinio rato. „Grįžę mes – jau Šiaurės jūrų plaukiojimo vilkai, pirmieji Tarybų Sąjungoje kirtę tą tik pasaulio atlasuose žymimą juostą“.**

Nepralenkiama komanda Kuršių marių regatoje

1954 m. rugpjūčio 29 – rugsėjo 4 d. įvyko pirmoji Kuršių marių regata, kurios komandiniais nugalėtojais tapo vilniečiai. Iki pat šių dienų Vilniaus jachtklubo buriuotojai čia pirmauja pagal surenkamų taškų skaičių ir yra nepralenkiami I vietos nugalėtojai komandinėse įskaitose, kasmet iš pajūrio namo parsivežantys komodoro Algirdo Mykolo Brazausko taurę „Kuršių marių regatos nugalėtojui“.

2016-aisiais, į Vilniaus jachtklubo 90-mečio iškilmes atvykę Lietuvos buriuotojų sąjungos vadovai šią taurę Vilniaus jachtklubui padovanojo visam laikui su palinkėjimu ir toliau taip vieningai kovoti dėl I vietos Kuršių marių regatos komandinėje įskaitoje.

Vilniaus jachtklubo buriuotojai – Lietuvos buriavimo rinktinės branduolys

1976 m. Lietuvos buriavimo rinktinė pasipildė nariais, pelniusiais gerų rezultatų Tuapsė Juodosios jūros profsąjunginių sporto draugijų komandinėse jaunimo buriavimo pirmenybėse. Į rinktinę atėjo M. Davainis, V. Krikščiūnas, N. Nasvytis, A. Umbrasas, broliai J. B. Bubeliai, G. Jaškūnas ir kt. Kiek vėliau prie jų prisijungė L. Baublys, A. Žižys, A. Šilovas, M. Mudėnas, Š. Sodeika, E. Čabys ir kiti perspektyvūs buriuotojai.

Intensyviai treniravęsi pas tuometinį respublikos trenerį Algį Patašių vilniečiai ilgus metus sudarė apie 60-70 proc. Lietuvos buriavimo rinktinės narių.

Nepriklausomybės šaukliai žygyje per Atlantą

Šiais laikais nieko nebestebinantys plaukimai jachtomis per Atlantą Lietuvos nepriklausomybės priešaušriu buriuotojams atrodė nelengvai įveikiama svajonė. Nedrąsus klausimas, kodėl „<…> neatsiranda tokių, kurie ryžtųsi plaukti per Atlanto vandenyną?“, pametėtas Kanados lietuvio Broniaus Stundžios, užgavo lietuvių buriuotojų jautrias stygas. To užteko, kad idėja perplaukti šį vandenyną išaugtų ir suburtų vyrus Lietuvos laisvę skelbiančiam trijų jachtų žygiui, kurio pagrindinis tikslas būtų „pirmą kartą iškelti vandenyne lietuviams šventą Trispalvę“ ir paskelbti pasauliui, kad „protėvių krauju ir prakaitu aplaistytoje lietuvių žemėje vėl dygsta laisvės sėkla. Ir to daigo nenustelbs jokia jėga!“***

Kartu su jachtomis „Lietuva“ ir „Audra“ vilniečių buriuotojų „Dailė“ 1989 m. gegužės 1 d. išplaukė į istorinį žygį iš Klaipėdos į Jungtines Amerikos Valstijas, savo kelione skelbdamos apie milžinišką lietuvių norą išsilaisvinti iš sovietinės santvarkos ir tapti nepriklausoma valstybe. Atšiauraus Atlanto nepabūgę buriuotojai sėkmingai įveikė vandenyną ir likus keletui dienų iki Joninių jau švartavosi Niujorke.

Kartu su išdidžiai per Atlantą gabenta Lietuvos trispalve šio garbingo žygio dalyviai tapo laisvės šaukliais, suvienijusiais lietuvius abiejose vandenyno pusėse ir įkvėpusiais pasididžiavimo bei pasitikėjimo savo tauta jausmą, taip pravertusį netrukus prasidėjusioje kovoje už Lietuvos laisvę.

Tūkstantmečio odisėja

2008-ieji ir 2009-ieji yra bene ryškiausi metai nepriklausomos Lietuvos buriavimo istorijoje. Laikas, kai pagerbdami Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį buriuotojai susitelkia bendram tikslui – per devynis mėnesius jachta „Ambersail“ apiplaukti aplink pasaulį ir kartu su skirtinguose žemynuose įsikūrusiais lietuviais švęsti mūsų valstybei reikšmingą datą, vainikuotą vieningu Lietuvos valstybės dieną – Liepos 6-ąją viso pasaulio lietuvių bendruomenės giedamu Lietuvos himnu.

Vilniaus jachtklubo buriuotojai garbę ir galimybę plaukti IX Tūkstantmečio odisėjos etape iškovojo 2008-ųjų vasarą Kuršių marių regatos metu. Komandoro Lino Baublio vadovaujama įgula (Adomas Janulionis, Miroslavas Urbonavičius, Artūras Dovydėnas, Andrius Virbickas, Audrius Masevičius, Darius Gerasimavičius, Vaclovas Baravykas ir kt.) nepraėjus nė metams, 2009-ųjų gegužę, plaukė maršrutu Almerija-Lisabona-Dublinas-Londonas.

Ši iš viso 120 Lietuvos buriuotojų sutelkusi ir Tūkstantmečio odisėja pavadinta iniciatyva ne tik suvienijo po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius, sustiprino kiekvieno tautiečio pasididžiavimą mūsų valstybe bei jos išskirtinumu, bet ir priminė visiems, „kad Lietuva – tai ne vien geografinė sąvoka. Tai visų pirma jausmas, kad esame kartu, kad ir kur būtume nunešti gyvenimo vandenyno srovių“**** 

 

Prestižinės regatos nugalėtojų laurai                                                       

Dar vienas vilniečių buriuotojų meistriškumo patvirtinimas – iškovota I vieta „Gotland Rund“ regatoje Baltijos jūroje aplink Gotlando salą. Šiose Švedijos karališkojo jachtų uosto organizuojamose varžybose 2011 m. pergalingai pasirodė pirmąjį kartą šioje regatoje startavusi Vilniaus jachtklubo nario, kapitono Šarūno Sodeikos įgula su jachta „Jigi Jigi“ (įgula: Algirdas Žižys, Valteris Romanas, Gatis Graudumas, Gintautas Gailius, Andris Zirdzinis, kranto įgula – Aidas Pivoriūnas).

Baltijos jūros „Gotland Rund“ regatos tikslas – be sustojimo apiplaukti Gotlando salą. Jos startas ir finišas – jūroje netoli Stokholmo. Tąkart 364 jūrmylių (674 km) ilgio regatoje startavo 412 įvairaus dydžio jachtų iš Danijos, Olandijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos, Latvijos, Estijos ir Lietuvos.

Lietuviai šią regatą yra laimėję du kartus – 1937-aisiais, kai pirmąjį kartą rengiamoje regatoje savo laivų grupėje nugalėjo „Žalčių karalienė“, ir 2011 m. pergalingai finišavus vilniečių jachtai „Jigy Jigy“.

Vilniaus jachtklubo garbės nariai

Už nuopelnus Vilniaus jachtklubo veiklai, neatlygintiną ir aktyvų dalyvavimą veikloje ir svarų indėlį populiarinanti buriavimo sportą Vilniaus jachtklubo Garbės ženklais yra apdovanoti nusipelnę buriuotojai:
Marytė Mudėnienė,
Vitalis Mudėnas,
Romualdas Tupčiauskas,
Romualdas Janušauskas.

__________

*A. Každailis „Laivai ir jūrininkai“, 2014, Vilnius.

**R. Tupčiauskas, Burės kuorų paunksnėje, 2006, Vilnius, p. 109.

***Žygis per Atlantą, 1991 m. Vilnius, p. 5-6.

****P. Kovas, Gyvenimas audroje, 2014, Vilnius, p. 27.